ES parama ir valstybės skola. Susiję?

Mano komentaras ekspertai.eu tinklapiui.

Aš suprantu, kad daug skaitytojų supranta kas tai per tinklapis ir kokie jo tikslai. Bet, kad visiems būtų dar aiškiau...

http://www.ekspertai.eu/lietuvaes-parama-36-milijardaivalstybes-skola-56-milijardai/

Taigi panagrinėkime kas gi ten rašoma.

Pastebėkite, kada skola pradėjo augti labiausiai. 2009 metai - pirmieji pasaulinės finansinės krizės metai. Iki 2009 metų valstybės skola augo kaip ir iki 2004 metų. Tas augimas niekaip nesusijęs su ES, jis susijęs su mūsų valdžios sprendimais negyventi pagal išgales. Toks sprendimas, panašu, kad priimtas dėl 2004-2009 metų Lietuvos ekonominės situacijos -> skolinomes pigiai, o ekonomika augo itin sparčiai.

Ar krizė susijusi su mūsų naryste Europos Sąjungoje?

Ne. Bet šiokį tokį ryšį surasti galima. Lietuvą krizė palietė pagrinde per eksporto mažėjimą (nekilnojamojo turto burbulas pas mus buvo kiek mažesnis, bet taip pat turėjo įtakos kaip ir kitur; statybininkai neteko darbo, nebeleido pinigų parduotuvėse, pardavėjos neteko darbo ir taip ir užsisuko...). Jei nebūtume ES nariai, būtume turėję kiek mažesnius ryšius su krizės paveiktomis šalimis ir mūsų eksportas turbūt taip pat būtų kiek mažiau paveiktas. Tiesa klausimas - kiek mažiau ir ar tai, kad galime laisvai eksportuoti savo prekes visai Europos Sąjungai nekompensavo to skirtumo?

Kur padėti pasiskolinti pinigai?

www.finmin.lt pateikia kiekvienų metų valstybės biudžetus. Dalis skolos ėjo finansuoti Sodros mechanizmą. Ir jei namų ūkių vartojimas mažėjo, verslai turėjo bankrutuoti - valstybės mechanizmas nebuvo mažinamas, t.y. nors pradėjome surinkti mažiau mokesčių, bet bandėme išlaikyti tą patį valstybės aparatą apsiribodami tik tokiomis priemonėmis, kaip pensijų ir valstybinio sektoriaus darbuotojų atlyginimų karpymas. Ir nors tai sugeneravo nemažą skolą, tačiau ta skola finansavo Lietuvos ekonomikos skylę ir leido krizę išgyventi kiek lengviau. Supraskit - nebūtumėme skolinęsi, būtume turėję dar mažesnes pensijas, dar daugiau atlyginimų karpymų ir galų gale - bedarbių.

O tai kodėl ES milijardai čia nepagelbėjo?

Europos Sąjungos pinigai negali būti laisvai panaudojami. Jie yra skirti konkrečių sričių paramai (kaimo plėtros projektams, valstybinių objektų renovacijai, žemės ūkio paramai ir t.t.). Ir nors negalėjome tais pinigais užkišti biudžeto skylių, bet netiesiogiai, tai suteikė dar vieną finansinę pagalvę, nes nuo leidžiamų paramos pinigų buvo mokami atlyginimai, buvo mokami mokesčiai į Lietuvos biudžetą.

O tai kaip čia susijusi narystė ES ir valstybės skola?


Tame ir visa esmė, kad nesusijusi. Straipsnio autorius bando skaitytoją nuvesti prie tokios išvados kurdamas abejonę: "O kodėl mes tiek prisiskolinome, nors tiek dykų pinigų gauname?".

Kaip jau paaiškinau, jei nebūtume tiek paramos gavę, nebūtume dar ir taip gerai krizę pragyvenę. Nepamirškite, kad Lietuvą krizė paveikė mažiau nei kai kurias kitas valstybes.

Ar be Europos sąjungos paramos vaikščiotume su vyžomis?

Ne, nevaikščiotume. Atsakymas akivaizdus.

Bet nebūtume: renovavę tiek dvarų, mokyklų, nebūtume nutiesę tiek vandentiekio ir kanalizacijos jungčių ir būtume nepadarę daug kitų dalykų. Tie infrastruktūros gerinimo projektai, ne tik davė tiesioginę naudą, bet taip pat didelė dalis iš ES gautų pinigų liko suktis Lietuvos ekonomikoje sukuriant darbo vietas satybininkams, kirpėjoms, pardavėjoms, IT specialistams ir t.t. Juk kai gauname pinigų dvarui renovuoti samdome statybininkus, statybininkai gauna atlyginimą ir eina apsikirpti, nusipirkti lietuviško pieno, daugiau uždirbdami leidžia sau praleisti atostogas lietuviškoje kaimo turizmo statyboje, taip leisdami savo pinigus ir finansuodami kitas darbo vietas.

O jei nebūtų buvę Europos sąjungos paramos?

Prastesnis Baltarusijos scenarijus - ekonominis atsilikimas, kurio negalėtume kompensuoti pigiomis žaliavomis.