Dabar aš Jums labai greit išspręsiu Europos problemas.
Žmonės jaučiasi toli nuo Europos politikos. Jokie lankstinukai, reklamos telike ir YouTube, dyki pinigai geriems dalykams ir t.t. nepadeda. Nepadėjo ir Europos dialogas bandytas praeitos komisijos. Mes vis dar nežinom kas vyksta toj Europoj, nebent pabando kokius mylimus rūkytus lašinius apribot. Kur bėda?
Bėda ta, kad sprendimus priima visų 28 valstybių politikai, bet mes pažįstam tik savus. Taryboj savo prezidentę, Parlamente savo atstovus, kuriuos rinkom per parlamento rinkimus, komisijoj tą vieną komisarą, kuris iš mūsų šalies. Visi kiti rinkimai yra pilka zona. Ir vėliau ta pilka zona Europos parlamente renka ir komisija (vietinės vyriausybės atitikmuo). Nei mūsų vietiniai parlamento politikai, nei Prezidentas, nei skiriamas komisaras nepristato visuomenei visos Europos politikos. Parlamentarai galėtų pristatinėti savo europinių partijų, kurioms priklauso programą, bet bent mūsiškiai to nedaro ir deklaruoja savo vietines pažiūras, kurios yra tik lašas jūroje ir dažnai nėra visiškai suderinamos su bendros frakcijos pozicija.
Tai ką darom?
Renkam Europos prezidentą. Renkam tiesiogiai visose valstybėse. Vadinasi kandidatams reikės pristatinėti savo pažiūras, programą ir važinėti po visas valstybes pristatant save ir savo komandą. Ir ne šiaip pristatinėti, o brukt pilnu frontu, nes gi laimėt norisi. Kurį iš trijų? Žinoma, kad Europos Komisijos pirmininką. Europos komisija ir yra tas vyriausybės atitikmuo, kuris turi stiprią vykdomąją ir sprendžiamąją galią. Taigi rinkdami prezidentą, gausime galimybę spręsti ES ateitį.
Kaip bonusas susilpnės taip mėgstamas euroskeptikų komentaras, kad nerinkti biurokratai valdo Europą.
Laikas atnaujinti diskusiją!
