Rusija paskelbė maisto produktų draudimus ir spauda kaip susitarusi kartoja, kad Rusijai nuo to pačiai bus blogiau. Bus. Trumpuoju laikotarpiu.
Basic ekonomikos žinios sako, kad jei pasiūla mažėja, paklausa nesikeičia - kainos kils. Rusija pati netgi nepatenkina savo poreikio daugumai uždraustų produktų. Badaus? Nelabai. Juk atsiras kitos draugiškos valstybės, kurios norės padidinti eksporto apimtis į Rusiją. Jei tikimės kainų augimo, tai net importas iš tolimų kraštų atrodo itin patrauklus.
Čia ir dalis šuns pakastas, kad Rusija gauna galimybę, o rašydamas galimybę, turiu omenyje būtinybę, didinti savo gamybinius pajėgumus. Taigi ilguoju laikotarpiu, tiesiog, taps mažiau priklausoma nuo maisto produktų importo. Pačiai Rusijai taip save prispausti į naudą, mažės importas, gerės einamosios sąskaitos balansas. Ir čia ne vienintelė gėrybė. Antroji yra ta, jog Rusija gaus galimybę atverti rinkas ir pamaitinti valiuta šalis sąjungininkes, tokias kaip Brazilija ar Argentina. Rankas trina ir draugas Batka.
Didelės prekybinės sąsajos - glaudaus bendradarbiavimo ir taikos garantas. Tai tas pats principas, kuriuo remiasi ir Europos Sąjungos egzistencija. Taigi Rusija iš lėto nutraukia sąsajas su sau nepalankiais ir stiprina su kitomis, sau palankesnėmis valstybėmis.
O kaip žmonės? Na, o jiems šiek tiek blogiau. Rusija pasirengusi kainas sukontroliuoti, tačiau galimybės papūsti prieš ekonomikos dėsnius ribotos. Importo kainas kažkiek galės valdyti mažindami muitus, bei kuro kainą. Bet kaip bus su pasiūla?
O kaip mums Europos Sąjungoje? Viena vertus ne kažką, kitą vertus - šiek tiek daugiau valgyt, šiek tiek daugiau sportuoti - ir gyvensime dar geriau. Vidutiniam europiečiui tereikia Sąjungoje pagamintam maistui išleisti papildomų 20 eurų per metus. Pageidautina sutaupius nuo rusiškų produktų.
Eikit valgyt ir draugams už ES ribų pasiūlykit.
2014 m. rugpjūčio 10 d., sekmadienis
2014 m. birželio 29 d., sekmadienis
ES parama ir valstybės skola. Susiję?
Mano komentaras ekspertai.eu tinklapiui.
Aš suprantu, kad daug skaitytojų supranta kas tai per tinklapis ir kokie jo tikslai. Bet, kad visiems būtų dar aiškiau...
http://www.ekspertai.eu/lietuvaes-parama-36-milijardaivalstybes-skola-56-milijardai/
Taigi panagrinėkime kas gi ten rašoma.
Pastebėkite, kada skola pradėjo augti labiausiai. 2009 metai - pirmieji pasaulinės finansinės krizės metai. Iki 2009 metų valstybės skola augo kaip ir iki 2004 metų. Tas augimas niekaip nesusijęs su ES, jis susijęs su mūsų valdžios sprendimais negyventi pagal išgales. Toks sprendimas, panašu, kad priimtas dėl 2004-2009 metų Lietuvos ekonominės situacijos -> skolinomes pigiai, o ekonomika augo itin sparčiai.
Ar krizė susijusi su mūsų naryste Europos Sąjungoje?
Ne. Bet šiokį tokį ryšį surasti galima. Lietuvą krizė palietė pagrinde per eksporto mažėjimą (nekilnojamojo turto burbulas pas mus buvo kiek mažesnis, bet taip pat turėjo įtakos kaip ir kitur; statybininkai neteko darbo, nebeleido pinigų parduotuvėse, pardavėjos neteko darbo ir taip ir užsisuko...). Jei nebūtume ES nariai, būtume turėję kiek mažesnius ryšius su krizės paveiktomis šalimis ir mūsų eksportas turbūt taip pat būtų kiek mažiau paveiktas. Tiesa klausimas - kiek mažiau ir ar tai, kad galime laisvai eksportuoti savo prekes visai Europos Sąjungai nekompensavo to skirtumo?
Kur padėti pasiskolinti pinigai?
www.finmin.lt pateikia kiekvienų metų valstybės biudžetus. Dalis skolos ėjo finansuoti Sodros mechanizmą. Ir jei namų ūkių vartojimas mažėjo, verslai turėjo bankrutuoti - valstybės mechanizmas nebuvo mažinamas, t.y. nors pradėjome surinkti mažiau mokesčių, bet bandėme išlaikyti tą patį valstybės aparatą apsiribodami tik tokiomis priemonėmis, kaip pensijų ir valstybinio sektoriaus darbuotojų atlyginimų karpymas. Ir nors tai sugeneravo nemažą skolą, tačiau ta skola finansavo Lietuvos ekonomikos skylę ir leido krizę išgyventi kiek lengviau. Supraskit - nebūtumėme skolinęsi, būtume turėję dar mažesnes pensijas, dar daugiau atlyginimų karpymų ir galų gale - bedarbių.
O tai kodėl ES milijardai čia nepagelbėjo?
Europos Sąjungos pinigai negali būti laisvai panaudojami. Jie yra skirti konkrečių sričių paramai (kaimo plėtros projektams, valstybinių objektų renovacijai, žemės ūkio paramai ir t.t.). Ir nors negalėjome tais pinigais užkišti biudžeto skylių, bet netiesiogiai, tai suteikė dar vieną finansinę pagalvę, nes nuo leidžiamų paramos pinigų buvo mokami atlyginimai, buvo mokami mokesčiai į Lietuvos biudžetą.
O tai kaip čia susijusi narystė ES ir valstybės skola?
Tame ir visa esmė, kad nesusijusi. Straipsnio autorius bando skaitytoją nuvesti prie tokios išvados kurdamas abejonę: "O kodėl mes tiek prisiskolinome, nors tiek dykų pinigų gauname?".
Kaip jau paaiškinau, jei nebūtume tiek paramos gavę, nebūtume dar ir taip gerai krizę pragyvenę. Nepamirškite, kad Lietuvą krizė paveikė mažiau nei kai kurias kitas valstybes.
Ar be Europos sąjungos paramos vaikščiotume su vyžomis?
Ne, nevaikščiotume. Atsakymas akivaizdus.
Bet nebūtume: renovavę tiek dvarų, mokyklų, nebūtume nutiesę tiek vandentiekio ir kanalizacijos jungčių ir būtume nepadarę daug kitų dalykų. Tie infrastruktūros gerinimo projektai, ne tik davė tiesioginę naudą, bet taip pat didelė dalis iš ES gautų pinigų liko suktis Lietuvos ekonomikoje sukuriant darbo vietas satybininkams, kirpėjoms, pardavėjoms, IT specialistams ir t.t. Juk kai gauname pinigų dvarui renovuoti samdome statybininkus, statybininkai gauna atlyginimą ir eina apsikirpti, nusipirkti lietuviško pieno, daugiau uždirbdami leidžia sau praleisti atostogas lietuviškoje kaimo turizmo statyboje, taip leisdami savo pinigus ir finansuodami kitas darbo vietas.
O jei nebūtų buvę Europos sąjungos paramos?
Prastesnis Baltarusijos scenarijus - ekonominis atsilikimas, kurio negalėtume kompensuoti pigiomis žaliavomis.
Aš suprantu, kad daug skaitytojų supranta kas tai per tinklapis ir kokie jo tikslai. Bet, kad visiems būtų dar aiškiau...
http://www.ekspertai.eu/lietuvaes-parama-36-milijardaivalstybes-skola-56-milijardai/
Taigi panagrinėkime kas gi ten rašoma.
Pastebėkite, kada skola pradėjo augti labiausiai. 2009 metai - pirmieji pasaulinės finansinės krizės metai. Iki 2009 metų valstybės skola augo kaip ir iki 2004 metų. Tas augimas niekaip nesusijęs su ES, jis susijęs su mūsų valdžios sprendimais negyventi pagal išgales. Toks sprendimas, panašu, kad priimtas dėl 2004-2009 metų Lietuvos ekonominės situacijos -> skolinomes pigiai, o ekonomika augo itin sparčiai.
Ar krizė susijusi su mūsų naryste Europos Sąjungoje?
Ne. Bet šiokį tokį ryšį surasti galima. Lietuvą krizė palietė pagrinde per eksporto mažėjimą (nekilnojamojo turto burbulas pas mus buvo kiek mažesnis, bet taip pat turėjo įtakos kaip ir kitur; statybininkai neteko darbo, nebeleido pinigų parduotuvėse, pardavėjos neteko darbo ir taip ir užsisuko...). Jei nebūtume ES nariai, būtume turėję kiek mažesnius ryšius su krizės paveiktomis šalimis ir mūsų eksportas turbūt taip pat būtų kiek mažiau paveiktas. Tiesa klausimas - kiek mažiau ir ar tai, kad galime laisvai eksportuoti savo prekes visai Europos Sąjungai nekompensavo to skirtumo?
Kur padėti pasiskolinti pinigai?
www.finmin.lt pateikia kiekvienų metų valstybės biudžetus. Dalis skolos ėjo finansuoti Sodros mechanizmą. Ir jei namų ūkių vartojimas mažėjo, verslai turėjo bankrutuoti - valstybės mechanizmas nebuvo mažinamas, t.y. nors pradėjome surinkti mažiau mokesčių, bet bandėme išlaikyti tą patį valstybės aparatą apsiribodami tik tokiomis priemonėmis, kaip pensijų ir valstybinio sektoriaus darbuotojų atlyginimų karpymas. Ir nors tai sugeneravo nemažą skolą, tačiau ta skola finansavo Lietuvos ekonomikos skylę ir leido krizę išgyventi kiek lengviau. Supraskit - nebūtumėme skolinęsi, būtume turėję dar mažesnes pensijas, dar daugiau atlyginimų karpymų ir galų gale - bedarbių.
O tai kodėl ES milijardai čia nepagelbėjo?
Europos Sąjungos pinigai negali būti laisvai panaudojami. Jie yra skirti konkrečių sričių paramai (kaimo plėtros projektams, valstybinių objektų renovacijai, žemės ūkio paramai ir t.t.). Ir nors negalėjome tais pinigais užkišti biudžeto skylių, bet netiesiogiai, tai suteikė dar vieną finansinę pagalvę, nes nuo leidžiamų paramos pinigų buvo mokami atlyginimai, buvo mokami mokesčiai į Lietuvos biudžetą.
O tai kaip čia susijusi narystė ES ir valstybės skola?
Tame ir visa esmė, kad nesusijusi. Straipsnio autorius bando skaitytoją nuvesti prie tokios išvados kurdamas abejonę: "O kodėl mes tiek prisiskolinome, nors tiek dykų pinigų gauname?".
Kaip jau paaiškinau, jei nebūtume tiek paramos gavę, nebūtume dar ir taip gerai krizę pragyvenę. Nepamirškite, kad Lietuvą krizė paveikė mažiau nei kai kurias kitas valstybes.
Ar be Europos sąjungos paramos vaikščiotume su vyžomis?
Ne, nevaikščiotume. Atsakymas akivaizdus.
Bet nebūtume: renovavę tiek dvarų, mokyklų, nebūtume nutiesę tiek vandentiekio ir kanalizacijos jungčių ir būtume nepadarę daug kitų dalykų. Tie infrastruktūros gerinimo projektai, ne tik davė tiesioginę naudą, bet taip pat didelė dalis iš ES gautų pinigų liko suktis Lietuvos ekonomikoje sukuriant darbo vietas satybininkams, kirpėjoms, pardavėjoms, IT specialistams ir t.t. Juk kai gauname pinigų dvarui renovuoti samdome statybininkus, statybininkai gauna atlyginimą ir eina apsikirpti, nusipirkti lietuviško pieno, daugiau uždirbdami leidžia sau praleisti atostogas lietuviškoje kaimo turizmo statyboje, taip leisdami savo pinigus ir finansuodami kitas darbo vietas.
O jei nebūtų buvę Europos sąjungos paramos?
Prastesnis Baltarusijos scenarijus - ekonominis atsilikimas, kurio negalėtume kompensuoti pigiomis žaliavomis.
2014 m. vasario 13 d., ketvirtadienis
Kokią išeiti pensijų kompensavimui siūlo liberalai?
Liberalų sąjūdis šiandien išplatino pranešimą, kuriame siūlo 200 mln. litų t.y. apie puse reikalingos sumos pensijų kompensacijoms surinkti pardavus po 5% valstybinių įmonių "Lesto", "LitGrid" ir "Lietuvos Energijos Gamyba" akcijų. Taip Liberalų sąjūdis išgelbėja tautą nuo automobilių apmokestinimo (pranešimą galite rasti čia).
Automobilių mokestis, žinoma, labai nepopuliarus sprendimas, bet įmonių dalies pardavimas turėtų būti dar nepopuliaresnis. Kodėl?
Nesurinksime 200 mln.
Nesurinksime, nes tiesiog akcijos rinkoje dabar tiek nekainuoja. Paskaičiavus, šiandienos uždarymo kainomis gaunasi tik vos daugiau nei 150 mln. litų. Nėra jokios garantijos, kad pasiūlius tokį didelį kiekį akcijų, jas galėsime parduoti ir už tokią kainą. Tiesa, už galimybę įsigyti didesnį akcijų paketą, galima tikėtis ir premijos.
Atsisakome ateities pajamų
Visų šių įmonių dividendai išmokėti už 2012 metųs padauginus iš 5% sudaro 7,6 mln. Litų. Taigi tiek metinių pajamų netektų valstybė, jei įmonė veiktų 2012 metų rezultatais.
Liberalai savo straipsnyje teigia:
"Liberalai primena, kad statistiškai vidutinė valstybės valdomų įmonių grąža siekia vos kiek daugiau nei 2 proc., o privačių bendrovių – apie 10 proc."
Reikia pastebėti, kad minėtoms įmonėms tas negalioja. Jų 2012 pelningumas yra ~5%. T.y., jei jos visuomet veiktų kaip 2012 metais, savo akcijų kainą, t.y. tuos 150 mln. litų uždirbtų per 20 metų.
O jei dar prisiminti, kad tai valstybinės monopolijos, kurių pagrindinis instrumentas uždirbti pelną, tai apmokestinti tuos pačius lietuvius, kurių valstybei didžioji dalis to pelno ir yra atiduodama.
Bet atgal prie temos...
Gyventojų dalys
"Liberalai griežtai nepritaria, kad vienos dalies šalies gyventojų problemos būtų sprendžiamos visų šalies mokesčių mokėtojų sąskaita."
Nes valstybinės įmonės pardavimas nėra visų jos gyventojų reikalas...
On the bright side
O jei tas akcijas susipirktų rinkoje Lietuvos gyventojai? Tuomet gaunamas pelnas lieka suktis Lietuvoje bent šiek tiek ilgesnį laiką. Bet tokiu atveju negalime tikėtis 200 mln. litų, taip pat negalime tikėtis ir liberalų minimų privataus sektoriaus investicijų.
Bendrai
Toks siūlymas pravalgyti šiandien rytojaus pajamas atrodo kiek, kaip čia kukliai tart... Keistai. Atsižvelgiant į tai, kad tai įmonės, kurios pasiekia ~5% pelningumą, patrauklesnė alternatyva atrodo tuos pinigus pasiskolinti. Taip, taip, būtent - PA-SI-SKO-LIN-TI. Vietoje to, kad atsisakytume 5% pelno, mes galime pasiskolinti su kur kas mežesnėmis palūkanomis (šių metų rezultatus galima rasti čia). Taigi pajamos iš valstybinių įmonių kompensuotu palūkanas ir dar liktų...
Automobilių mokestis, žinoma, labai nepopuliarus sprendimas, bet įmonių dalies pardavimas turėtų būti dar nepopuliaresnis. Kodėl?
Nesurinksime 200 mln.
Nesurinksime, nes tiesiog akcijos rinkoje dabar tiek nekainuoja. Paskaičiavus, šiandienos uždarymo kainomis gaunasi tik vos daugiau nei 150 mln. litų. Nėra jokios garantijos, kad pasiūlius tokį didelį kiekį akcijų, jas galėsime parduoti ir už tokią kainą. Tiesa, už galimybę įsigyti didesnį akcijų paketą, galima tikėtis ir premijos.
Atsisakome ateities pajamų
Visų šių įmonių dividendai išmokėti už 2012 metųs padauginus iš 5% sudaro 7,6 mln. Litų. Taigi tiek metinių pajamų netektų valstybė, jei įmonė veiktų 2012 metų rezultatais.
Liberalai savo straipsnyje teigia:
"Liberalai primena, kad statistiškai vidutinė valstybės valdomų įmonių grąža siekia vos kiek daugiau nei 2 proc., o privačių bendrovių – apie 10 proc."
Reikia pastebėti, kad minėtoms įmonėms tas negalioja. Jų 2012 pelningumas yra ~5%. T.y., jei jos visuomet veiktų kaip 2012 metais, savo akcijų kainą, t.y. tuos 150 mln. litų uždirbtų per 20 metų.
O jei dar prisiminti, kad tai valstybinės monopolijos, kurių pagrindinis instrumentas uždirbti pelną, tai apmokestinti tuos pačius lietuvius, kurių valstybei didžioji dalis to pelno ir yra atiduodama.
Bet atgal prie temos...
Gyventojų dalys
"Liberalai griežtai nepritaria, kad vienos dalies šalies gyventojų problemos būtų sprendžiamos visų šalies mokesčių mokėtojų sąskaita."
Nes valstybinės įmonės pardavimas nėra visų jos gyventojų reikalas...
On the bright side
O jei tas akcijas susipirktų rinkoje Lietuvos gyventojai? Tuomet gaunamas pelnas lieka suktis Lietuvoje bent šiek tiek ilgesnį laiką. Bet tokiu atveju negalime tikėtis 200 mln. litų, taip pat negalime tikėtis ir liberalų minimų privataus sektoriaus investicijų.
Bendrai
Toks siūlymas pravalgyti šiandien rytojaus pajamas atrodo kiek, kaip čia kukliai tart... Keistai. Atsižvelgiant į tai, kad tai įmonės, kurios pasiekia ~5% pelningumą, patrauklesnė alternatyva atrodo tuos pinigus pasiskolinti. Taip, taip, būtent - PA-SI-SKO-LIN-TI. Vietoje to, kad atsisakytume 5% pelno, mes galime pasiskolinti su kur kas mežesnėmis palūkanomis (šių metų rezultatus galima rasti čia). Taigi pajamos iš valstybinių įmonių kompensuotu palūkanas ir dar liktų...
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)